Vilniaus Žvėryno gimnazija

Vilniaus Žvėryno gimnazija. Žalioji g. 4, LT-08111 Vilnius. tel. 2751037 el.paštas: rastine@zveryno.vilnius.lm.lt
 

Gimnazijos steigėjas
Vilniaus miesto savivaldybė.
Gimnazija teikia bendrąjį pagrindinį ir
bendrąjį vidurinį išsilavinimą.
Gimnazijoje mokosi 1143 mokiniai.

CAMENIUS


Renginių planas
ŠMM įvyko viešoji konsultacija asocijuotų organizacijų atstovams ir mokslininkams
„Lietuvos mokinių pasiekimai tarptautiniuose IEA TIMSS ir OECD PISA tyrimuose – esama situacija ir perspektyva“.

SAUSIO 13-OSIOS SNIEGENOS

Tai atsitiko šalyje, kurioje žiemą iškrinta sniegas. Dažniausiai sausį.

Kartais dabar su sniegu iškrinta, o gal iš kur atskrenda paukštelių, vadinamų sniegenomis. Kiekviena jų turi po keletą raudonų plunksnelių, tai sniege iš toli gali atrodyti lyg pritaškyta mažyčių kraujo lašų.

Tačiau ne visada taip buvo, o tiesiog atsitiko.

Toje šalyje, kurioje žiemą iškrinta sniegas, gyveno mergaitė vardu Loreta. Buvo sausis, taigi žiema. Loreta žiūrėjo pro didelio namo langą ir matė televizijos bokštą. Vyresnysis brolis buvo žadėjęs paaiškinti jai, kaip tas bokštas atsiunčia vaizdus tiesiai į jų šeimos butą, į tą kambarį, kur stovi televizorius ir dažniausiai rodo spalvotus įdomius dalykus. Bet štai dabar jis kažkodėl ėmė rodyti keistenybes, net baisenybes. Tartum į patį televizorių įlindo svetimi vyrai su šalmais, ėjo koridoriumi ir grasino, rėkė ir šaudė, o paskui laidos vedėją Eglę išvarė ir viskas užtemo...

Loreta puolė prie lango žiūrėti, kas gi dedasi lauke prie bokšto. Naktis, bet šiek tiek matyti. Aikštę jau pabarstė baltos snaigės, o dabar per ją važiuoja riaumodamos didelės geležinės dėžės. Aplink bokštą buriasi daug žmonių, ir vis daugiau iš visų pusių. Štai ir jos brolis ten bėga su draugais, o kodėl – nesuprasi.

Sniegenos, kurios buvo atskridusios pasidžiaugti pirmuoju sniegu, iš pradžių irgi nieko nesuprato. Pasitraukė šiek tiek atokiau ir žiūri, kas čia bus. Ir prasidėjo neregėti baisūs dalykai.

Žmonės štai stovi susikibę rankomis ir dainuoja, o ant jų tos geležinės dėžės važiuoja. Ir šaudo iš patrankų, ir išlipę svetimi žmogystos, nelyginant plastikiniai robotai, šautuvų buožėmis daužo, liepsnomis degina. Kas dainuojančių krinta užmuštas, kas labai sužeistas, o broliai ir sesės, labai daug jaunimo, vis tiek nesitraukia. Traukitės jūs, žmogystos, iš pragaro, o mes čia – savo tėvynėje!

Ir Loreta, ne tik sniegenos, jau matė viską gana iš arti, nes nė pati nejusdama išbėgo iš namų. Tiesiai ten – prie bokšto! Pamatė ją to paties kiemo berniukas, kuriam ji slapčiomis patiko, ir norėjo sustabdyti Loretą.

– Neik! Grįžk namo! Ten baisu, gali užmušti! Gintis - tai vyrų darbas!

Bet Loreta nė kiek nebijojo. Ji norėjo rasti brolį, būti su juo ir su visais broliais.

Ir tada viena riaumojanti dėžė parbloškė mergaitę Loretą. Ji jau buvo nubėgus iki pat bokšto, ten drąsiai stovėjo su visais, nesitraukė, bet parblokšta atsidūrė po geležiniais ratais. Tie dar ir su geležiniais vikšrais pervažiavo ją nuo kojų iki širdies...

Gydytojai nuvežė Loretą į ligoninę, tačiau negalėjo išgelbėti. Ji mirė. O sniegas didelėje mirties aikštėje liko aptaškytas krauju.

Ten suskrido labai daug sniegenų. Visos, kurios buvo Vilniuje ir Lietuvoje tą žiemą, kai iškrito sniegas ir apsitaškė krauju. Ir sniegenos, graudžiai čiulbėdamos, lyg melstųsi už Loretą, stumdėsi toje aikštėje, toje pačioje vietoje, tarp gilių vėžių sniege, kuris tapo raudonas, ir visos išsikruvino plunksneles.

Praėjo daug metų. Žmonės pamėgo tuos žiemos paukštelius, buvo net pradėję juos vadinti loretomis. Bet paskui pamiršo, ir liko tik sniegenų vardas.

Daug kas pamirštama, ištirpsta lyg sniegas pavasarį. Ištirpo ir kruvinas tos žiemos, tos nakties sniegas. Ištirpo jis tikrovėj, ištirpo ir atminty. Žmonės visada turi kitų darbų arba ieškosi pramogų, kam jiems galvoti apie svarbius liūdnus dalykus.

Bet paukšteliai nepamiršta. Kiek jau laiko praėjo, o sniegenos kasmet sausio tryliktąją kažkaip kitaip, kitokiais balsais pačiulba, aikštėse susitinka ir niekur neskuba. Jos prisimena Loretą. 

                                                                                                                                                                                    Vytautas V. LANDSBERGIS

Laisvės gynėjų dienasausio 13 d. minima Lietuvos atmintina diena.

1991 metais šią dieną įvyko masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybei. Tądien prie televizijos bokšto Vilniuje buvo sužeista per 600 taikių ir neginkluotų žmonių, o  žuvo 14 Lietuvos didvyrių.



LDK kulinarinis paveldas. Kalėdinis meduolis


2016 m. gruodžio 9 d. gimnazijoje vyko labdaringa akcija "Pyragų diena".

Išradingų kepėjų ir dosnių ragautojų dėka buvo surinkta 430 eurų. Lėšos paaukotos labdaros ir paramos fondui "Rugutė".

Ačiū visiems nuoširdžiai prisidėjusiems!  (Akcijos iniciatorė - mokytoja Aušra Kruopienė)


Mūsų mokyklos mokiniai Ugnė Rumskaitė (7e), Patricija Ivanauskaitė (7c), Rimantas Stanaitis (7c), Rugilė Stukonytė (7d), vadovaujami istorijos mokytojos Odetos Jonykienės kartu su Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmais parengė edukacinę programą "Atradimai mūzų buveinėje:dinastijos istorijos tyrimo labaratorija". Edukacija buvo pristatyta LITEXPO parodoje Mokykla 2016 m. lapkričio 25d. Renginio metu mokiniai buvo Valdovų rūmų edukatorių asistentai, mokė atėjusius į edukaciją, kaip piešti savo giminės medį, sudaryti herbą, padėjo konstruoti pilį. Buvo smagu!

"Labai ačiū už suorganizuotą galimybę vaikams sudalyvauti parodoje ! Patricija  iki dabar labai džiaugiasi ir dalinasi įspūdžiais. Tokių renginių / išvykų galėtų būti ir daugiau :)
Ačiū dar sykį. Patricijos mama"


Lapkričio 21 d. – gruodžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybėje jau trečią kartą eksponuojama Vilniaus m. dailės mokytojų ir jų mokinių darbų paroda „Vilnius miniatiūrose 3“. Parodą organizuoja Vilniaus miesto dailės mokytojų metodinis būrelis ir Žvėryno gimnazija. Parodos kuratorė - dailės mokytoja Jūratė Kokštaitė. Šių metų parodoje pristatyti darbai iš 20 Vilniaus mokyklų.

Vilnius - unikalios architektūros miestas. Jame gražiai susilieja gamta ir įvairių stilių architektūra: paslaptingi senamiesčio gatvelių labirintai, grakštieji gotikos bokštai, puošnaus baroko ir griežtojo klasicizmo statiniai, šiuolaikinės architektūros siluetai. Miniatiūrų autoriai mažo formato kūrinėlyje siekia išreikšti savo meilę gimtajam miestui, perteikti jo kultūrinius reiškinius, atspindėti realią Vilniaus miesto aplinką, architektūrą, asmenybes, vertybes, miestelėnų pomėgius.

Parodos pristatymas Vilniaus miesto savivaldybėje vyko lapkričio 29 d. Parodos pristatymo pradžią paskelbė Vilniaus Žvėryno folkloro ansamblis „Dolija“. Ačiū ansamblio vadovei Vilijai Vaitkienei :). Buvo pristatyti ir apdovanoti parodos laureatai. Žvėryno gimnazijos direktorė Daiva Žiurienė įteikė padėkas parodos dalyviams.

Parodoje dalyvauja ir Žvėryno gimnazijos moksleiviai: Aismantė Vaivadaitė (4g kl.), Gabija Sperskaitė (4g kl.), Indrė Veiverytė  (4g kl.), Silvija Akelaitytė  (4g kl.), Goda Kotryna Užpelkytė (4g kl.), Ignas Pečiūra (4g kl.), Gabija Urbonaitė (3g kl.), Ugnė Trakimaitė (3g kl.), Kajus Kerušauskas (3g kl.), Gustė Šidlauskaitė (1g kl.), Viktorija Pažusinkaitė (1g kl.). Sveikiname parodos laureatę Indrę Veiverytę ir parodos dalyvius :)



UAB „Hnit –Baltic“ UPC ir VU gamtos mokslų fakulteto kartografijos centras, skatindami gimtosios vietos, šalies, kaimynių šalių, pasaulio pažinimą, siekdami sudominti geografinėmis informacinėmis sistemomis, organizuoja mokinių skaitmeninių žemėlapių projektą –konkursą.

Tikslas domėtis savo aplinka, stebėti ją ir fiksuoti pokyčius.

Mūsų gimnazijos  I-III kl. mokiniai šiemet įsitraukė į šį projektą pasirinkdami temą  „Nykstantis ir atgimstantis Žvėrynas“

Mokiniai kurs skaitmeninius žemėlapius, kurie bus interaktyvūs, papildyti tekstu, iliustracijomis, video medžiaga.

I projekto etape mokiniai buvo supažindinti su projekto tikslais, eiga ir dalyvavo paskaitoje apie Vilniaus geografinę plėtrą tarpukariu.

 


Viktorina - tarptautinei nerūkymo dienai paminėti. 2016-11-29